Trumpai apžvelkime ESINT (Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos) parengtą Bendrąją praktiką, susijusią su skiriamojo požymio nustatymu.
Bendriniai pavadinimai negali būti savarankiškais prekių ženklais
Tam, kad žymuo būtų įregistruotas prekių ženkl, jis turi turėti bent minimalų skiriamąjį požymį, kuris leistų atskirti vieno asmens prekes/paslaugas nuo kito subjekto prekių/ paslaugų. Pagal Prekių ženklų įstatymą prekių ženklais negali būti bendriniai pavadinimai, neturintys jokio skiriamojo požymio žymenys. Taip pat prekių ženklais negali būti žymenys, kurie žymi ar nurodo tik prekių rūšį, paskirtį ar kitas prekių charakteristikas ir pan. Taigi žymenys „saldainis“, „kirpykla“, „langai“, „pienas“ negali būti prekių ženklu saldainiams, kirpykloms, langams ir pan.
Bendriniai pavadinimai gali būti sudėtiniu prekių ženklo elementu
Tačiau tai nereiškia, kad tokie skiriamojo požymio neturintys žymenys negali būti sudėtiniu prekių ženklo elementu. Kitais žodžiais tariant, skiriamojo požymio neturintis žymuo gali būti sėkmingai užregistruotas sukomponavus jį su kitais skiriamąjį požymį turinčiais elementais arba skiriamojo požymio neturintį žymenį pateikus tokiu būdu, kad jis pasikeičia iš esmės ir praranda savo pradinę bendrinę ar aprašomąją reikšmę. T.y. originalus papildomai panaudotas elementas gali ženklą iš neturinčio skiriamojo požymio “paversti” stipriu prekės ženklu.
Ar gelbės papildoma spalva ar šriftas?
Dažnai neteisingai manoma, jog elementarūs bendrinio ar aprašomojo žymens pakeitimai (pvz., bendrinį žodį užrašius tam tikru šriftu, ar pridėjus prie jo grafinį elementą ir (arba) spalvą) leis šiam žymeniui įgyti skiriamąjį požymį. Tam tikrais atvejais toks ženklas iš tiesų sėkmingai peržengs prekių ženklo registracijos procedūrai keliamus reikalavimus ir bus įregistruotas. Tačiau turėkite omenyje, kad toks prekių ženklas bus laikomas silpnu. Kilus ginčui, tokio ženklo teisinė apsauga gali būti ribota. Tačiau kartais – net ir papildomi elementai, tokiam žymeniui nesuteiks skiriamojo požymio ir bus atsisakyta jį registruoti.
ES Intelektinės nuosavybės tarnybos bendroji praktika
Pagal Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) parengtą bendrąją praktiką, skiriamojo požymio neturės:
1) elementarūs šrifto pakeitimai. Aprašomieji ar skiriamojo požymio neturintys žodiniai elementai, užrašyti įprastu, standartiniu šriftu, užrašyti ranka ar ranka rašyto stiliaus šriftu, turintys šrifto efektą (paryškintas, pasvirasis) ar be jo.
2) vienos spalvos panaudojimas. Aprašomasis ar skiriamojo požymio neturintis žodinis elementas, raidės ar jų fonas, nuspalvintas viena spalva. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ESINT parengtos bendrosios praktikos pavyzdžius – net ir kelių spalvų panaudojimas nebūtinai reikš skiriamojo požymio įgijimą.
3) skyrybos ženklai ir kiti simboliai aprašomiesiems ir (ar) skiriamojo požymio neturintiems elementams skiriamojo požymio taip pat nesuteiks.
4) žodinių elementų išdėstymas vertikaliai, apvertimas, išdėstymas viena, dviem ar daugiau eilučių paprastai taip pat pripažįstamas nepakankamu.
5) elementarios geometrinės figūros, naudojamos kaip rėmeliai arba kraštinės. Tačiau sudėtinės geometrinės figūros, keičiančios bendrą suvokimo įspūdį gali būti pakankamos pripažinti esant skiriamajį požymį.
6) tikroviškas prekių/paslaugų atvaizdas ar stilizuotas, tačiau įprastas tam tikroms prekėms ir paslaugoms žymėti – bus laikomas neturinčiu skiriamojo požymio.
Bendrinis žodis prekių ženkle savarankiškai saugomas nebus
SVARBU ŽINOTI: įregistravus prekių ženklą, kurio sudėtine dalimi yra aprašomieji ir
(ar) skiriamojo požymio neturintys elementai, prekių/paslaugų ženklo savininkas neįgis išimtinės teisės į aprašomuosius ar skiriamojo požymio neturinčius žodžius, kadangi apsauga bus taikoma tik visai ženklo kompozicijai.